Без рубрики

Iki vaiko gimimo vyro ir moters santykiai yra dviejų žmonių santykiai. Jie sutelkti vienas į kitą ir „sukasi“ aplink vienas kitą; tai itin intymūs, diadiniai ryšiai. Vaiko atsiradimas šią intymią diadišką struktūrą suardo ir verčia naujai kurti santykius tarp moters su kūdikiu ir vyro pirmaisiais mėnesiais po gimdymo, kai mama ir kūdikis sudaro simbiotinę vienovę, […]

Gimdamas vaikas turi tik du reagavimo būdus – pasitenkinimą, kai jis sotus, jam šilta ir saugu, ir nepasitenkinimą, kai jis alkanas, išsigandęs, jam skauda ar šalta. Pasitenkinimas aplinkiniams pasireiškia šypsena, džiaugsmingu gugavimu, ramybe ar giliu, ramiu miegu. Nepasitenkinimą kūdikis išreiškia verkimu, riksmu, spardymusi, o vėlesniame amžiuje – kandžiojimusi, terliojimusi, atsisakymu valgyti. Dar vėliau atsiranda protesto

Nėštumo planavimas vis užtikrinčiau įsitvirtina šiuolaikinės jaunos moters gyvenime. Ši sąvoka kartais nemaloniai skamba vyresniajai kartai, tačiau natūraliai ir harmoningai skamba iš vadybininkių ar verslo moterų lūpų. Pabandykime išsiaiškinti, ką iš tiesų verta planuoti ir kur yra ta riba, už kurios planavimas ima gyventi savo atskiru gyvenimu, užgoždamas pačią nėštumo esmę. Planuodami paprastai turime omenyje

Paauglystė pelnė nelengvo laikotarpio reputaciją – tai metas, kai vaiko organizme ir psichikoje vyksta intensyvūs pokyčiai, prie kurių pats paauglys ne visada spėja prisitaikyti. Iš vienos pusės, tai neabejotinas faktas. Tačiau iš kitos – tai tam tikras artefaktas, nes paauglystės laikotarpio neįmanoma vertinti atsietai nuo ankstesnės konkretaus vaiko raidos. Šis etapas bus audringesnis ir sudėtingesnis,

Emigracija istoriškai egzistuoja jau seniai, tačiau migracijos motyvai laikui bėgant keitėsi. Iki palyginti neseniai vyraujanti motyvacija buvo ekonominė, o šiandien vis dažniau – politinė. Žmonės išvyksta ieškodami orenesnio gyvenimo. Dalis jų jį randa. Tačiau nepriklausomai nuo emigracijos baigties kiekvienas emigrantas pereina sudėtingus prisitaikymo procesus – prie naujos realybės, naujo pasaulio, naujų žmonių ir naujo savo

Šį straipsnį rašau remdamasi trimis šaltiniais: savo, kaip motinos, patirtimi, teorinėmis žiniomis psichologijos ir psichoanalizės srityje bei praktiniu darbu su dideliais ir mažais pacientais. Kodėl nusprendžiau parašyti šį tekstą? Tikriausiai tai ir poreikis apibendrinti sukauptą patirtį, ir tam tikras atsakas į tai, su kuo pastaruoju metu dažnai susiduriu interneto erdvėje – daugybę įrašų ir straipsnių

Tėvai yra vaiko vedliai į išorinį socialinį pasaulį. Būtent tėvai supažindina vaiką su elgesio taisyklėmis, kurios padeda jam prisitaikyti nepažįstamoje aplinkoje ir užmegzti ryšį su kitais žmonėmis. Nuo pačių tėvų socialinio prisitaikymo ir gebėjimo nutiesti „tiltą“ tarp šeimos ir visuomenės priklauso vaiko sėkmė socialiniame pasaulyje: jo socialinių kontaktų kokybė, gebėjimas pasirinkti draugus, priimti grupės ir

Egzistuoja gana paplitęs patarimas: „išmesk tai iš galvos“. Tačiau ar iš tiesų yra veiksmingas būdas tai padaryti? Parašyta nemažai straipsnių, kuriuose rekomenduojama atsikratyti senų ir nereikalingų daiktų tam, kad būtų galima pradėti gyventi iš naujo ir taip paskatinti save pokyčiams. Kai kuriose šalyse egzistuoja ritualai, pavyzdžiui, Naujųjų metų proga išmesti nereikalingus daiktus pro langą. Remontas

Regresija yra priešinga raidos procesui – tai sugrįžimas arba „atsitraukimas“ iš jau pasiektos psichinės raidos stadijos į ankstesnę. Šis grįžimas gali pasireikšti mąstymo būde, elgesyje ir santykių struktūroje. Regresija būdinga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ir dažnai yra normali reakcija į tam tikrus gyvenimo įvykius, ypač susijusius su stipriu stresu, trauma, netektimi ar liga. Jei iki

Yra šešios gerai žinomos emocinio smurto rūšys. 1. Atstūmimas Tėvai ar globėjai, kurie atstumia vaiką, dažnai įvairiais būdais — tyčia arba nesąmoningai — leidžia jam suprasti, kad jis yra nepageidaujamas. Vaiko vertės menkinimas ar jo poreikių nuvertinimas yra vieni iš šios emocinio smurto formos pasireiškimų. Kiti pavyzdžiai gali būti liepti vaikui išeiti arba, dar blogiau,