Iki vaiko gimimo vyro ir moters santykiai yra dviejų žmonių santykiai. Jie sutelkti vienas į kitą ir „sukasi“ aplink vienas kitą; tai itin intymūs, diadiniai ryšiai. Vaiko atsiradimas šią intymią diadišką struktūrą suardo ir verčia naujai kurti santykius tarp moters su kūdikiu ir vyro pirmaisiais mėnesiais po gimdymo, kai mama ir kūdikis sudaro simbiotinę vienovę, o vėliau – plėtoti juos iki triados, t. y. iki santykių „vyras–tėvas, moteris–motina ir vaikas“.
Tai nelengvas kelias, nes keičiasi visa šeimos struktūra; šeimos psichologai vaiko gimimą laiko krize. Kas gi pasikeičia vyro ir moters santykiuose ir kodėl taip dažnai susilpnėja seksualinis potraukis vienas kitam, o kai kurios moterys net skundžiasi visišku intymumo troškimo nebuvimu santykyje su vyru?
Iš pradžių reikšmę turi ir fiziologinės priežastys, ir fizinis nuovargis. Tačiau organizmui atsistačius ir prisitaikius prie naujų sąlygų, į pirmą planą iškyla psichologiniai veiksniai.
Nuo nėštumo pradžios moteris ima kurti savo motinystės vaizdinį ir kartu užima dvi pozicijas – vaiko ir motinos. Tapatinimasis su kūdikiu suaktyvina jos pačios vaikystės ir kūdikystės išgyvenimus, įskaitant ir neišspręstus to laikotarpio konfliktus. Tapatinimasis su sava motina gali būti apsunkintas, jei motinos rūpestis, dėmesys ir emocinis ryšys nebuvo patirti kaip „pakankamai geri“. Šie išgyvenimai ima veikti ne tik santykį su gimusiu vaiku, bet ir su vaiko tėvu.
Pirma, jauna mama, kuri savo vaikystėje nebuvo pakankamai patenkinta, galbūt buvo skubinama „greičiau užaugti“ ir neturėjo galimybės pakankamai pabūti vaiku, gimus savam kūdikiui tarsi gauna antrą šansą – per tapatinimąsi su juo „atsigauti“ tai, ko trūko. Esant stipriam vidinio vaiko poreikiui turėti gerą, rūpestingą tėvą, vyras dažnai nesąmoningai pradedamas suvokti kaip tėviška figūra. Tokiu atveju seksualiniai santykiai su juo tampa tarsi „uždrausti“. Pats seksualinis potraukis gali išlikti, tačiau būti nukreiptas į kitą vyrą. Štai ką pasakoja viena klientė:
„Pastaruoju metu aš visai nenoriu sekso. Tai prasidėjo po gimdymo. Skaičiau, kad taip gali būti, bet po kurio laiko noras sugrįžta. Mano atveju praėjo jau pusantrų metų, o noro vis dar nėra. Negaliu paaiškinti, kas atsitiko. Vyras nieko nesako, bet jaučiu, kad jį tai labai jaudina. Keisčiausia tai, kad galvodama apie buvusį vaikiną jaučiu potraukį ir man atrodo, kad galėčiau su juo būti intymi, o vyro atžvilgiu nieko panašaus nejaučiu. Aš labai myliu vyrą ir nenoriu jo prarasti, bet juk šeimoje turėtų būti seksas.“
Antra, stiprus tapatinimasis su vaiku gali sustiprinti kaltės ir gėdos jausmus, kurie kadaise buvo susiję su atradimu, jog tėvai turėjo seksualinius santykius, iš kurių vaikas buvo „išstumtas“. Kiekvienas vaikas tam tikru metu ima jausti, kad tarp tėvų „kažkas vyksta“, ir tai skatina kurti įvairias – kartais bauginančias – fantazijas. Jei pati motina vaikystėje patyrė baimę ar kitus stiprius jausmus, sužinojusi apie tėvų seksualinį gyvenimą, ji gali šiuos vaikystės išgyvenimus projektuoti į savo vaiką ir nesąmoningai atsisakyti intymių santykių iš baimės „išgąsdinti“ kūdikį. Fantazijos apie buvusį partnerį šių jausmų neturi – ankstesniuose santykiuose ji vėl yra suaugusi moteris.
Dažnai tokiose situacijose moterys apibūdina savo vyrus kaip labai gerus šeimos žmones ir mylinčius tėvus. Galima manyti, kad būtent tai ir kelia baimę prarasti „gero tėvo“ vaizdinį. Kartais labai norisi turėti šalia rūpestingą tėvą (ir sau pačiai), o ne „tik“ seksualinį partnerį.
Kitame pavyzdyje moteris, priešingai, nusivylusi ir įsižeidusi dėl vyro:
„Po gimdymo (vaikui dabar 2 metai) mūsų intymus gyvenimas su vyru pamažu išnyko. Santykiai su juo nėra geri, praradau pagarbą jam kaip vyrui. Patarkite, kaip pakeisti mūsų gyvenimą – kaip susigrąžinti tikėjimą vyru.“
Atrodo, kad vyras nesugebėjo pasireikšti kaip stiprus, rūpestingas tėvas ir taip sugriovė lūkesčius. Vyras, kaip ir moteris, gali imti tapatintis su vaiku, ypač su sūnumi: jis gali pavydėti, konkuruoti, o moteriai ima atrodyti, kad vietoje vieno rūpestingo suaugusiojo ji turi du vaikus. Tokiu atveju dingsta ir pagarba, ir seksualinis potraukis. Šiuo laikotarpiu išryškėja kiekvieno sutuoktinio vaikiškos, infantiliškos dalys, o pažintis su jomis ne visada maloni ir kartais net sukelia pasibjaurėjimą.
Trečia, svarbus veiksnys yra tai, koks santykių modelis buvo tėvų šeimose. Kiek harmoningi buvo tėvų santykiai, įskaitant ir seksualinius. Jei moteris augo šeimoje, kurioje motina teikė pirmenybę dukrai, o tėvas buvo „išstumtas“ (susiformavo itin artima motinos ir dukros pora), gimus savam vaikui jai gali būti sunku integruoti savęs kaip moters ir kaip motinos vaizdinius. Seksualinio gyvenimo sunkumus gali skatinti kaltė prieš motiną – už tai, kad pasirinko vyrą – ir kartu kaltė prieš vaiką dėl potraukio jo tėvui. Ši kaltė slopina seksualinį potraukį, o santykiai tampa platoniški.
Pateiksiu pavyzdį, kai motina neleido dukrai laiku atsiskirti. Mano klientei būnant 13 metų, jos motina išsiskyrė ir davė suprasti, kad dabar dukra prisiims namų ūkio naštą ir rūpinsis dviem jaunesnėmis seserimis. Motina tarsi „užėmė“ tėvo vietą, o dukra – motinos vietą. Dabar, kai dukra suaugusi, motina nuolat kišasi į jos gyvenimą, moko, kaip auginti vaiką, puola žentą ir kaltina išdavyste. Tai pavyzdys, kai dėl vaidmenų sumaišties jaunai motinai sunku išlaikyti savo moterišką tapatybę, nes jos pačios motina konkuruoja su vyru, pasirinktu kaip seksualiniu partneriu. Tokios situacijos dažnai baigiasi ne tik seksualiniu atšalimu, bet ir skyrybomis. Motina tarsi „nepaleidžia“ suaugusios dukters, ypač jei pati yra išsiskyrusi. Dažnai jos nėra atskirtos ir erdviškai – gyvena kartu. Tokiomis sąlygomis psichinė šios situacijos našta stabdo normalų moters seksualinį gyvenimą. Vaiko gimimas dar labiau paaštrina procesus, nes moteris tampa pažeidžiama, priklausoma nuo aplinkos ir išgyvena regresinę būseną, kuri gali skatinti jos atitolimą nuo vyro ir seksualinio partnerio.
Kartais moteris siekia atsiskirti nuo vaiko tėvo ne tik seksualiai, bet ir erdviškai: persikelia miegoti su vaiku į kitą kambarį, palieka vyrą vieną, miega su vaiku vienoje lovoje. Tai gali vykti tuomet, kai moterį apima baimė išsiskirti su vaiku, kai ji nenori nutraukti susiliejimo, pilnatvės ir tarpusavio priklausomybės jausmo. Tokiu atveju vyras ir jo poreikiai suvokiami kaip grėsmė šiam susiliejimui, o „išstumto trečiojo“ situacija kartojasi kartų lygmenyje.
Artimas kūniškas kontaktas su kūdikiu, ypač žindymo metu, stipriai stimuliuoja moters kūną. Todėl kartais moteriai sunku greitai ir lengvai „atsiplėšti“ nuo vienų glėbių ir pereiti į kitus. Moters kūnas yra labai emociškai įkrauta jos tapatybės dalis, ir kelias iki jausmo, kad kūnas priklauso jai pačiai, dažnai būna ilgas. Kai kūniškas artumas su vaiku turi užleisti vietą artumui su vyru, gali sustiprėti baimė prarasti nuosavybės jausmą savo kūnui.
Nepaisant visų šio laikotarpio psichologinių sunkumų, vyro ir moters santykiai gali vystytis, keistis ir iš krizės išeiti į kitą, kokybiškai aukštesnį lygį. Kiekviena krizė turi du galimus sprendimo kelius: fiksaciją ankstyvoje raidos stadijoje arba palengvėjimą ir psichinio augimo pažangą.
Vaiko gimimas yra paskutinė moters tapatybės formavimosi pakopa. Po gimdymo moteris tampa brandi – tokia, kaip jos motina. Ji patvirtina savo teisę į kūną ir į seksualinius santykius su partneriu, iš kurių tėvai yra „išjungti“. Tai brandos ir brandžios seksualumo stadija. Daugelis moterų būtent po gimdymo ima patirti stipresnius orgazmus, labiau atsipalaiduoja, aktyviau tyrinėja savo kūną ir leidžia tai daryti vyrui. Šis etapas leidžia viduje pasakyti: „Aš esu suaugusi moteris ir galiu patirti malonumą suaugusiųjų santykiuose.“
Kad šį laikotarpį būtų lengviau išgyventi kartu, verta pasikalbėti su vyru apie tai, kas jus neramina. Puiku, jei galite praleisti visą dieną dviese, atgaivinti įsimylėjimo prisiminimus, aplankyti vietas, kurios buvo svarbios santykių pradžioje, peržiūrėti to laikotarpio nuotraukas ir prisiminti meilės prisipažinimus. Galite kartu prisiminti, kas jums patiko jūsų seksualiniuose santykiuose, ką norėtumėte išbandyti naujo. Fantazuokite kartu. Bandykite atrasti vienas kitą iš naujo – juk per šį laiką abu labai pasikeitėte. Jūsų seksualiniai ir erotiniai išgyvenimai taip pat pasikeitė, prisipildė įvairių jausmų, kurie gali slopinti potraukį ir temdyti malonumą. Pasikeitė ir jūsų kūno vaizdinys. Pabandykite atrasti savo „seksualųjį“ kūną iš naujo ir leiskite vyrui jį atrasti iš naujo. Gali būti, kad pasikeitė erogeninės zonos ir pozos, teikiančios malonumą. Eksperimentuokite, pakvieskite tai daryti ir vyrą. Galite pradėti nuo švelnių meilės žaidimų, masažo ir pan. Patikėkite – nuo to laimės visa šeima. Ir jūs, ir jūsų vaikas, kurio emocinė gerovė tuo didesnė, kuo labiau vienas kitu patenkinti jo tėvai, įskaitant ir seksualinį pasitenkinimą. Vaikas neturėtų jausti, kad jis užėmė „svetimą vietą“ tėvų lovoje. Jei problema giliai įsišaknijusi jūsų vaikystėje, verta kreiptis į specialistą, kuris individualiame darbe padės detaliau suprasti, kas būtent po gimdymo jus taip paveikė. O jei atitolimas abipusis ir vyras taip pat vengia atkurti intymumą, naudingiausia būtų porų (santuokinė) terapija.