Regresija
Regresija yra priešinga raidos procesui – tai sugrįžimas arba „atsitraukimas“ iš jau pasiektos psichinės raidos stadijos į ankstesnę. Šis grįžimas gali pasireikšti mąstymo būde, elgesyje ir santykių struktūroje.
Regresija būdinga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ir dažnai yra normali reakcija į tam tikrus gyvenimo įvykius, ypač susijusius su stipriu stresu, trauma, netektimi ar liga. Jei iki regresijos žmogus buvo užmezgęs stabilius santykius, turėjo susiformavusį prieraišumą ir pasiekęs tam tikrą Ego stiprumą (savęs suvokimą ir „Aš“ jausmą), regresija, išnykus ją sukėlusiai situacijai, paprastai būna gana greitai įveikiama.
Vaikystėje regresija gali atsirasti lengviau, nes vaiko psichika yra lanksti, o daugelis psichinių ir asmenybės struktūrų dar tik formuojasi.
Kas gali sukelti regresinę būseną vaikui?
Pirmiausia – nestabili aplinka: dažni išsiskyrimai su tėvais, persikraustymai, konfliktai šeimoje, nepakankama priežiūra arba, priešingai, hiperopėka. Sunkesniais atvejais tai gali būti tėvų skyrybos, artimo žmogaus mirtis ar jo praradimas dėl kitų priežasčių.
Regresiją taip pat dažnai sukelia brolio ar sesers gimimas, ypač jei iki tol vaikas buvo vienintelis šeimoje.
Psichologiniu požiūriu somatinė liga dažnai lydi regresiją, tačiau ne visada yra jos priežastis. Tiek ligos, tiek regresijos vidinė priežastis gali slypėti kitur – situacijoje, kai vaiko psichika nebesusitvarko su vidinių ar išorinių veiksnių spaudimu, su stipriais jausmais, kylančiais vaiko vidiniame pasaulyje. Vis dėlto, kai vaikas suserga somatiškai, regresija pasireiškia beveik visada – kaip ir suaugusiajam. Regresijos trukmė priklauso nuo to, ar buvo išspręsta ją sukėlusi problema.
Regresija ir adaptacijos sunkumai
Vaikas, kuris aktyviai pradeda pažinti išorinį pasaulį, pradėjęs lankyti darželį ar mokyklą, gali imti dažnai sirgti. Tai viena iš regresijos apraiškų. Vaikui gali būti sunku prisitaikyti, priimti taisykles, ilgiau atsiskirti nuo motinos ir įprastos namų aplinkos, konkuruoti su bendraamžiais.
Tokiais atvejais vaikas gali pradėti demonstruoti elgesį, būdingą ankstesniam raidos etapui: kaprizytis, skųstis, ieškoti tėvų paguodos, prarasti jau įgytus įgūdžius (tai ypač pastebima tualeto įgūdžių srityje), prašytis ant rankų, miegoti kartu su mama, būti maitinamas. Vyresni vaikai gali prarasti savikontrolę, tapti neramūs, sunkiau atlikti mokyklines ir namų užduotis – tarsi „vėl taptų mažais vaikais“.
O ko labiausiai reikia mažam vaikui? Kad juo būtų pasirūpinta – pirmiausia psichologine prasme. Jei tėvai dėl tam tikrų priežasčių neatpažįsta vaiko psichologinių sunkumų, nesąmoningai gali įvykti perėjimas prie somatinio ligos išraiškos būdo. Paprastai fiziškai sergantis vaikas sulaukia daugiau dėmesio ir rūpesčio. Net ir pasveikus fiziškai, regresijos pėdsakai gali išlikti dar gana ilgą laiką. Regresijos trukmė priklauso nuo daugelio išorinių ir vidinių veiksnių.
Regresija ir tėvų patirtys
Vaiko regresija tėvams taip pat gali būti nemaloni ir stresą kelianti patirtis. Dažnai tėvai nebūna pasiruošę tam, kad vaikas, kuris jau buvo savarankiškas ir daug ką gebėjo, staiga šiuos gebėjimus praranda. Toks „atsitraukimas“ gali sukelti tėvams pyktį, bejėgiškumą ar sumišimą.
Tėvai, kurie žino ir priima regresinių reakcijų galimybę, gali padėti išvengti somatinės ligos išsivystymo: priimti šį laikiną atsitraukimą, atlaikyti su juo susijusius nepatogumus ir padėti vaikui atkurti psichologinę pusiausvyrą.
Tuo tarpu hiperopėkuojantys tėvai gali nesąmoningai sustiprinti regresinį elgesį, dėl ko ši reakcija įsitvirtina ir vaikas nebesiformuoja brandesnių būdų susidoroti su sunkumais.
Kaip reaguoti į vaiko regresiją
Regresijos atveju labai svarbu pasirūpinti vaiku ir stengtis suprasti, kas ją sukėlė.
Jei tai socialinės nesėkmės – svarbu padėti vaikui atkurti savivertę ir pasitikėjimą savimi.
Jei šeimoje gimė brolis ar sesuo – būtina parodyti, kad vaikas ir toliau yra mylimas ir vertingas.
Jei patirta netektis – reikalinga pagalba išgyvenant gedulą.
Jei sunkumai apima visą šeimą, gali būti, kad regresiją patiria ir suaugusieji, todėl pagalbos verta ieškoti platesniame šeimos rate ar pas specialistą.
Regresija suaugusiųjų gyvenime
Suaugusiųjų regresija gali būti sukelta tų pačių stresų ir nesėkmių santykiuose ar socialinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, vyras ar moteris po skyrybų gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu. Alkoholizacija laikoma regresiniu elgesiu – tai grįžimas prie oralinio pasitenkinimo būdo, kai pagrindinis pasitenkinimo šaltinis buvo motinos pienas.
Kitas pavyzdys: jaunas žmogus po pirmos nesėkmingos seksualinės patirties su mylima mergina gali kreiptis į prostituciją arba, bijodamas pakartotinės nesėkmės, pasitenkinti pornografijos žiūrėjimu. Abiem atvejais nesėkminga santykių patirtis lemia atsisakymą ieškoti pasitenkinimo lygiaverčiuose partnerystės santykiuose – žmogus nustoja investuoti savo libido ir meilę į kitą asmenį.
Dar vienas pavyzdys – žmogus, patyręs artimą mirties patirtį, gali pradėti tikėti mistika ar maginiais ritualais. Tai taip pat regresija, tačiau ji pasireiškia ne santykiuose, o mąstymo būde – sugrįžimu prie „maginio mąstymo“, būdingo mažiems vaikams ir senosioms kultūroms.
Regresija ir priklausomi santykiai
Dažnas regresijos variantas, ypač būdingas paauglystei (nors pasitaikantis ir viso gyvenimo eigoje), yra grįžimas į priklausomus santykius. Pagrindinė paauglio užduotis – atsiskyrimas nuo šeimos. Jei šios užduoties nepavyksta įgyvendinti arba separacijos patirtis buvo traumuojanti, paauglys gali „grįžti“ į tėvų lauką, atsisakyti tolimesnių savarankiškumo bandymų, o tai gali turėti rimtų pasekmių.
Apibendrinimas
Svarbus prognostinis regresijos kriterijus yra jos grįžtamumas. Jei po regresijos vaikas ar suaugusysis palaipsniui grįžta į savo pasiektą raidos lygį, tai laikoma normaliu, grįžtamu procesu. Jei regresija tampa negrįžtama ir žmogus joje „užstringa“, reikalinga pagalba.
Pagalba turėtų būti nukreipta tiek į regresiją sukėlusių priežasčių supratimą, tiek į grįžimą prie brandesnio psichinio funkcionavimo būdo. Vienas iš efektyvių pagalbos būdų tokiais atvejais yra psichoanalitinė psichoterapija.